-1.

Ir štai ateina ta diena, kai prarandi žmogų... Kuris atstoja tau viską, ir vienintelis dalykas kuo gali pasikliauti esi tu pats. Kai tai ką manai ir kas tave slegia gali pasakyti tik sau, kai norėsi rėkti iš skausmo, kad praradai dalelę savęs.
   Tik tokiomis akimirkomis galime suprasti, kaip reikia branginti žmogų kol tam yra laikas, juk niekada nežinai kada gali būti paskutinis ,,iki,, ar paskutinis tarpusavio akių kontaktas. Ir štai rieda skruostu ašara, gaila... Ji nėra iš... LAIMĖS. Ašaros jos trapios kaip gyvenimas, nukritę jos tiesiog įsigeria į medžiagą ir jos nebelieka. Juk panašiai yra ir su žmogaus gyvenimu... Palūžęs žmogus tampa nepilnaverčiu, įsilieja į žmonių bandą ir tampa- nepastebimu.
   Kai tu lieki stovėti kitas nueina, ir nežinai, kuriam laikui. Gal net amžinai. Nereikia skubėti priimti neapgalvotų sprendimų juk, gal būt tu galėjai pasakyti vieną menką, tačiau viską apverčiantį kojomis žodį ,,ATSIPRAŠAU".
   ,,Pykstamės su tais žmonėmis, kurių labiausiai nenorime prarasti" tai pasiteisina.

   VAKARINIS PAMĄSTYMAS

   Atrodo eilinė, paprasta diena mano gyvenime. Tačiau jos laukiau... Gimiau nei per anksti, nei per vėlai, juk iš dainos žodžių tai pat neišmesi. Gimiau gruodžio 24d. Turėčiau dabar džiaugtis dovanomis, ir būti apačioje tarp savo artimiausių šeimos narių. Tačiau tos banalybės manęs nejaudina, kur kas būčiau laimingesnė, jei tarp tų žmonių būtų dar vienas žmogus.
   Meilės- apibrėžimas yra berbis, tai ne tik jausmas tai kažkas ypatingo, ir kiekvienas iš mūsų ją pajaučiame skirtingai. Meilė- daugumai tai tarsi mažas varikliukas tūnantis kažkur giliai... ŠIRDUTĖJE. Tas varikliukas mus tarsi priverčia judėti toliau ir laukti naujos dienos, kuri bus kupina naujų minčių ir įspūdžių.
   Linkiu naujų 2015 metais visiems pajusti tą gražią ir spalvingą meilę, kokia ji nenuspėjama ir tobula.